Muzikos pasaulyje terminologija dažnai gali būti paini, ypač kai kalbama apie dainų struktūrą. Du terminai, kurie dažnai vartojami pakaitomis, tačiau turi skirtingas reikšmes, yra "refrenas" ir "priedainis".
Nors jie abu naudojami dainos melodijai ir temai įtvirtinti, jie turi unikalių savybių, kurios juos išskiria.
Skirtumo tarp priedainio ir priedainio išmanymas nėra tik semantika - tai gali padėti jums tapti geresniu dainų autoriumi ir muzikos analitiku.
Šiame straipsnyje apžvelgsime refrenų ir priedainių skirtumus, išsiaiškinsime, kokį vaidmenį jie atlieka muzikoje, ir išnagrinėsime jų struktūrinius skirtumus.
Pasinerkime!
Kas yra choras?
Terminas "choras" kilęs iš graikiško žodžio "khoros", kuris reiškia grupę žmonių, kartu šokančių ar dainuojančių. Šis ryšys su bendru dainavimu pabrėžia choro esmę dainų kūryboje: tai turi būti dainos dalis , kurioje visi prisijungia ir dainuoja vieni su kitais.
Žinoma, kasdien rašydami dainas ne visada dirbame su chorais.
Žodį "refrenas" vartojame kaip bendrą terminą, kuriuo vadiname kūrinio dalį, kurioje skamba skambi melodija, įsimintinas tekstas arba pagrindinė dainos emocinė mintis. Refrenas skirtas patraukti klausytojo dėmesį ir likti su juo dar ilgai po to, kai daina baigsis. Jis turėtų būti dainos emocinis ir teminis inkaras.
Chorai paprastai skamba kelis kartus per visą dainą, kad suteiktų mums tęstinumo ir žinomumo jausmą. Dažniausiai jie eina po posmų ir yra kulminacinis arba aukščiausias taškas.
Keletas įsimintinų chorų pavyzdžių:
- "Bon Jovi" daina "Living on a Prayer": priedainis su kultine eilute "Whoa, we're halfway there" yra kertinis 80-ųjų himnas.
- "Rolling in the Deep", Adele: galingas ir emocingas priedainis perteikia dainos intensyvumą ir pavertė ją šiuolaikine klasika.
- "Uptown Funk" - Mark Ronson ft. Bruno Marsas: 2014 m. šis užkrečiantis choras buvo visur.
Kas yra priedainis?
Tada turime refreną, kuris yra pasikartojanti eilutė ar frazė, pasikartojanti per visą dainą, paprastai kiekvieno posmo pabaigoje. Skirtingai nuo priedainio, kuris yra atskira dalis, priedainis dažnai yra paties posmo dalis.
Pagrindinė jo funkcija - sustiprinti pagrindinę dainos temą ar žinutę, suteikiant dainos istorijai tęstinumo pojūtį.
Priedainiai yra subtilūs, tačiau tinkamai naudojami gali būti labai stiprūs. Jie gali vos keliais žodžiais perteikti dainos esmę, todėl yra įsimintini ir paveikūs. Dažnai refrenas būna eilutė, kuri kartojama vis iš naujo ir iš naujo tokiu strateginiu būdu, kad klausytojui įsirėžia į atmintį.
Keletas garsių priedainių pavyzdžių:
- Bobo Dylano "Blowin' in the Wind": Kiekvieno posmo pabaigoje Bobas Dylanas kartoja priedainį "The answer, my friend, is blowin' in the wind" (liet. "Atsakymas, mano drauge, pučia vėjyje"), taip pabrėždamas dainos mintį apie atsakymų ieškojimą.
- "I Still Haven't Found What I'm Looking For", U2: pavadinime pasikartojanti eilutė skamba visame kūrinyje, taip sustiprindama nuolatinių prasmės paieškų temą.
- "The Beatles" daina "Hey Jude": "Jude Jude": dainos priedainio priedainis "na-na-na" tikriausiai yra vienas iš labiausiai atpažįstamų visų laikų priedainių.
Chorų ir priedainių skirtumai
Nors refrenai ir priedainiai atlieka svarbų vaidmenį formuojant dainos struktūrą, jie atlieka skirtingas funkcijas ir yra skirtingai naudojami dainų autorių.
Kai kurie žmonės mėgsta sakyti, kad visi refrenai yra priedainiai, tačiau ne visi priedainiai yra refrenai. Nors tame yra dalis tiesos, man atrodo, kad dėl to dainos struktūra tampa šiek tiek painesnė, nei reikia.
Pažvelkime į kai kuriuos pagrindinius šių dviejų įrenginių skirtumus.
Sudėtis
Kompoziciniu požiūriu priedainiai ir refrenai atlieka skirtingus vaidmenis dainos struktūroje.
Nors abu elementai kartojami visoje dainoje, siekiant sustiprinti pagrindines temas ir emocijas, jų struktūra ir funkcijos labai skiriasi.
Pavyzdžiui, choras yra atskira dainos dalis, kuri paprastai turi aiškią melodiją ir dažnai apima daugiau instrumentų arba daugiau muzikinių elementų. Chorai turi išsiskirti iš posmų ir nešti pagrindinę dainos temą.
Kita vertus, refrenas - tai eilutė ar frazė, pasikartojanti kiekvieno posmo pabaigoje, integruota į patį posmą. Jame paprastai skamba ta pati melodija kaip ir eilėraštyje, tačiau, kaip ir refrenas, jis skirtas sustiprinti dainos mintį.
Priedainiai taip pat paprastai būna ilgesni, dažnai sudaryti iš kelių eilučių, kuriose kartojama pagrindinė dainos mintis arba kabliukas, o priedainiai paprastai atkartoja tą pačią melodinę liniją kaip ir posmai.
Tekstai
Kalbant apie tekstų turinį, priedainiai ir refrenai atlieka skirtingus vaidmenis.
Chorus paprastai sudaro kelios eilutės, kurios atspindi pagrindinę dainos temą arba emocinę šerdį. Šios eilutės dažnai būna skambios ir skirtos lengvai įsiminti.
Priešingai, refrenai paprastai būna trumpesni, dažnai tik viena eilutė ar frazė, kartojama kiekvieno posmo pabaigoje.
Nors refrenai paprastai būna glausti, neretai juose kartojamos priedainio eilutės ar frazės, siekiant sustiprinti pagrindinę dainos temą. Prisiminkite Johno Lennono dainą "Imagine", kurioje jis sako: "You may say I'm a dreamer" (liet. "Tu gali sakyti, kad esu svajotojas") ir kaip priedainį eilučių pabaigoje, ir kaip priedainio dalį, arba Dolly Parton dainą "Jolene", kurioje ji kartoja vardą "Jolene" priedainyje ir visoje dainoje.
Kaip naudoti priedainius ir refrenus kaip dainų autoriui
Jei žinote, kaip veiksmingai naudoti priedainius ir refrenus, galite gerokai padidinti savo muzikos poveikį ir įsimintinumą. Abu elementai atlieka lemiamą vaidmenį kuriant dainos struktūrą ir perteikiant jos emocinį bei teminį turinį.
Pažvelkime į keletą strategijų, kaip įtraukti priedainius ir refrenus į savo dainų rašymą!
Kaip sužinoti, kurį iš jų naudoti
Sprendimas, ar dainoje naudoti priedainį, ar priedainį, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant dainos struktūrą, emocinį poveikį ir bendrą žinutę.
Pateikiame keletą rekomendacijų, padėsiančių nustatyti, kuris iš jų geriausiai tinka jūsų dainai:
Jei jūsų daina yra tradicinės eilėraščio ir priedainio struktūros, priedainis neabejotinai yra būtinas, nes jis bus išskirtinė, pasikartojanti dalis. Choras taip pat turėtų būti naudojamas norint sukurti galingą, įsimintiną kabliuką, kuris pabrėžtų pagrindinę dainos mintį.
Kita vertus, jei jūsų daina yra labiau linijinė ar pasakojamoji, o posmai sklandžiai pereina vienas į kitą, priedainis gali būti tinkamesnis. Refrenai gerai tinka dainose, kuriose posmai pasakoja vientisą istoriją, o trumpa, kiekvieno posmo pabaigoje pasikartojanti eilutė sustiprina pagrindinę temą.
Kalbant apie emocinį poveikį, priedainis yra subtilesnis, bet gali būti toks pat veiksmingas, nes sustiprina dainos mintį. Jei jūsų dainos tonas santūresnis ar kontempliatyvesnis, priedainis gali būti švelnus pastiprinimas, neužgožiantis posmų.
Choro ir priedainio sinchronizavimas
Jei dainoje naudojate ir priedainį, ir priedainį, svarbu juos abu sinchronizuoti.
Kai šie du elementai papildo vienas kitą, jie sustiprina dainos emocinį skambesį. Norint pasiekti šių dviejų elementų harmoniją, reikia padaryti keletą dalykų.
Pirmiausia įsitikinkite, kad ir priedainis, ir priedainis perteikia nuoseklią temą ar žinutę. Priedainis turėtų pakartoti ar sustiprinti pagrindinę priedainyje pateiktą mintį, kad išlaikytumėte vieningą pasakojimą.
Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad priedainio melodija gerai derėtų tiek su posmais, tiek su priedainiu ir būtų sklandus perėjimas tarp jų.
Kalbant apie dainos žodžius, naudokite priedainį, kad pabrėžtumėte ar pakartotumėte pagrindinę priedainio frazę. Toks pakartojimas sustiprina pagrindinę dainos mintį ir sukuria įsimintiną kabliuką. Pavyzdžiui, jei jūsų priedainyje yra stipri eilutė, apsvarstykite galimybę priedainyje panaudoti tos eilutės variaciją, kad sustiprintumėte jos poveikį.
Kalbant apie struktūrą, įsitikinkite, kad priedainis ir priedainis yra gerai integruoti. Priedainis neturėtų būti tarsi papildoma mintis, o veikiau esminė dainos eigos dalis. Jis turėtų natūraliai pereiti į refreną arba tapti patenkinama eilėraščių pabaiga. Tai galima padaryti tinkamai parinkus akordų progresiją.
Būkite atsargūs ir strategiškai naudokite pasikartojimus. Nors dainos priedainis paprastai kartojamas kelis kartus per visą dainą, priedainis taip pat turėtų skambėti nuolat, kad sustiprintų dainos temą. Tačiau apsvarstykite galimybę įvesti nedidelius priedainio variantus, kad klausytojas išliktų įsitraukęs ir išvengtų monotonijos.
Pramogaukite ir eksperimentuokite
Nors svarbu suprasti tradicinius priedainių ir refrenų vaidmenis ir funkcijas, kai kurios įsimintiniausios ir paveikiausios dainos sukuriamos laužant taisykles ir eksperimentuojant su netradiciniais dainų struktūros metodais.
Atminkite, kad dainų kūrimas yra meno forma. Jis klesti dėl kūrybiškumo ir naujovių, todėl nebijokite išeiti iš rėmų ir išbandyti naujus dalykus. Iš viso sukurkite savo dainos dalį, kuri netelpa į pagrindinį priedainio ar refreno apibrėžimą.
Pavyzdžiui, pabandykite eksperimentuoti su dainų struktūromis, nukrypstančiomis nuo standartinio eilėraščio ir priedainio formato, t. y. įterpkite priedainius netikėtose vietose arba vienoje dainoje sumaišykite kelis priedainius.
Arba galite pamėginti sujungti refrenų ir priedainių savybes savo dainos struktūroje. Pavyzdžiui, galite parašyti refreną, kuris veiktų kaip priedainis, kartojantis vieną eilutę, bet kiekvieną kartą su skirtinga melodine variacija.
Galimybės išties neribotos.
O kaip dėl posthorus?
Be tradicinių priedainių ir refrenų, taip pat turime postchorus, kurie gali būti galingi šiuolaikinio dainų rašymo ir popmuzikos elementai, neabejotinai nusipelnę mūsų dėmesio.
Po priedainio, dar vadinamas "drop" arba "tag", paprastai eina po priedainio ir pratęsia jo poveikį. Jis taip pat puikiai tinka, kai dainai reikia suteikti papildomo energijos ir jaudulio sluoksnio.
Visų pirma, post-choras paprastai naudojamas tam, kad dažnai sustiprintų dainos kabliuką b sekcijoje ir padarytų jį dar labiau įsimintiną. Galite pakartoti arba šiek tiek pakeisti pagrindinę priedainio melodiją ar žodžius arba remtis priedainio impulsu, stumiančiu dainą į priekį.
Dažnai mėgstu naudoti postchorus kaip tiltus tarp priedainio ir kito posmo.
Choras ir priedainis - didieji dainų rašymo debatai
Žinodami skirtumą tarp priedainių ir refrenų, galėsite kurti įsimintinesnę ir įdomesnę muziką, nes turėsite daugiau nei vieną įrankį. Kai išmoksite naudoti abi šias priemones taip, kad jos pasitarnautų dainos istorijai, galėsite kurti hitus, kurie įsimins klausytojams!
Pradėkite eksperimentuoti su priedainiais ir priedainiais savo dainose jau šiandien!