Bendros akordų eigos, kurias turėtų žinoti kiekvienas muzikantas

Bendros akordų eigos, kurias turėtų žinoti kiekvienas muzikantas Bendros akordų eigos, kurias turėtų žinoti kiekvienas muzikantas

Stipri daina prasideda nepamirštama akordų progresija. Nors akordų progresijos gali labai skirtis savo ilgiu, eiliškumu ir muzikiniu skoniu, yra keletas išbandytų ir tikrų progresijų, kurias turėtų žinoti kiekvienas atlikėjas.

Toliau paaiškinsime, kaip tiksliai veikia akordų progresijos, ir pateiksime keletą dažniausiai pasitaikančių akordų progresijų, kurias galite įtraukti į savo muziką.

Kas yra akordų progresija?

Akordų progresija - tai akordų rinkinys, paprastai sudarytas iš trijų ar keturių akordų grupių, kuris yra dainos pagrindas. Akordų eiliškumas yra svarbus, nes pakeitus progresijos konfigūraciją pasikeičia bendras kūrinio įspūdis. Akordų progresijos grindžiamos skirtingų natų tarpusavio santykiu.

Dar smulkiau paaiškinsime, kad akordas - tai grupė natų, kurios sukuria tam tikrą harmoniją, paprastai sudarytą iš pagrindinės natos, tercijos ir tobulosios kvintos arba dominuojančios natos. Visos šios natos tarpusavyje turi tvirtus ryšius, kurie padeda nustatyti tonaciją arba natų šeimą, kuriai priklauso daina.

Akordai gali būti mažoriniai, minoriniai, padidintieji arba sumažintieji. Akordų yra daugybė skirtingų tipų, tačiau pirmiausia reikėtų suprasti, kad linksmojoje, populiaresnėje muzikoje naudojama daugiau mažorinių akordų, o kitų žanrų ar liūdnesnėje muzikoje gali būti naudojama daugiau minorinių akordų. Tai apibendrinimas, tačiau jis suteikia naudingo konteksto grojant skirtingomis tonacijomis arba išbandant akordus iš mažorinės ar mažorinės gamos.

Daugelis populiarių akordų progresijų nėra pernelyg sudėtingos ir paprastai apima keturis akordus, kurie kartojasi. Kai suprasite, kaip kurti ir skaityti akordų progresijas, pamatysite, kad daugumą popmuzikos ir roko dainų groti gana lengva.

Kas sudaro gerą akordo progresiją?

Taigi, kas lemia, kad vienas akordų sąskambis yra populiaresnis ar mažiau populiarus už kitą? Trumpai tariant, progresijos natų santykiai.

Tonalumas

Akordo skambesys padeda sukurti nuotaiką ir paveikumą pereinant nuo vieno akordo prie kito. Pavyzdžiui, toninė kokybė tarp tonikos ir tercijos lemia, ar daina priskiriama mažorinei, ar mažorinei gamai.

Rezoliucija

"Resolution" reiškia grįžimą prie tonikos arba prie mažiausią pasipriešinimą turinčios akordo natos. Akordų progresijose ši įtampa naudojama tam, kad klausytojas, pereidamas iš vieno akordo į kitą, išliktų įsitraukęs.

Emocijos

Ne veltui populiarių akordų sąskambiai gali būti naudojami daugybėje dainų. Šiose išbandytose ir tikrose progresijose slypi daug emocijų, kurias klausytojai gali intuityviai atpažinti vien išgirdę akordo natų santykį.

Kaip skaityti akordų progresijas

Akordų progresijas galima išreikšti įvairiais būdais. Čia pateikiami įvairūs būdai, kuriais galite tikėtis perskaityti akordų progresijas:

Romėniški skaitmenys

Dažniausiai akordų progresiją matysite išreikštą romėniškais skaitmenimis. Didieji romėniški skaitmenys skiria mažuosius akordus nuo mažųjų akordų, kurie rašomi mažosiomis raidėmis. Šie romėniški skaitmenys nurodo akordo padėtį tonacijoje.

Pavyzdžiui, akordų progresija I V VI IV gali būti verčiama kaip perėjimas nuo 1 akordo prie 5 akordo, 6 akordo prie 4 akordo. G-dur tonacijoje tai reikštų G-dur, D-dur, e-moll ir C-dur.

Standartinis užrašas

Jei turite daugiau klasikinės muzikos pagrindų arba vertinate muzikos teoriją, akordus galite skaityti standartine natų notacija. Toks akordų skaitymas gali padėti muzikantams suvokti natų ryšį progresijoje. Pavyzdžiui, pažvelkite į šį f g akordo perėjimą.

Standartinis užrašas

Skirtukai arba pirštų lentų numeracija

Akordų progresijos, parašytos gitaristams, gali būti pateikiamos kartu su akordų diagramomis su konkrečia pirštų numeracija arba skirtukais, rodančiais pirštuotę ant pirštų lentos. Pavyzdžiui, pažvelkite į akordų lentelę, kurioje pavaizduotas įprastas C G Am F akordų sąskambis:

Skirtukai arba pirštų lentų numeracija

X žymi stygas, kuriomis negrojama arba kurios nėra grojamos. O simbolizuoja stygas, kurios grojamos kaip atviros, be jokių skiemenų.

Nešvilio numeriai

Nešvilio numeriai iš pradžių buvo sukurti sesijos muzikantams, kad jie galėtų greitai peržvelgti dainos akordų eigą. Tai iš esmės tas pats, kas romėniški skaitmenys, tik su standartiniais skaičiais.

Akordų diagramos

Akordų lentelėse paprastai naudojami romėniški skaitmenys, kurie išdėstyti tvarkingame tinklelyje, kad būtų galima greitai ir lengvai pasiekti. Naudotis šiomis lentelėmis nėra gėda, jei suprantate jose pateiktą muzikos teoriją.

Kaip kuriami akordų sąskambiai

Norint efektyviai naudoti akordų progresijas, svarbu suprasti, kaip jos kuriamos. Vienas akordas išvedamas iš gamos, paprastai naudojant pirmąjį, trečiąjį ir penktąjį gamos laipsnius. Pavyzdžiui, pasinaudokime C tonacija.

C-dur gamą sudaro C D E F G A B. C-moll gamą sudaro C, D, E♭, F, G, A♭ ir B. Pagal C tonaciją C-dur akordas yra C E G. Jei naudosime mažorinės gamos 1, 3 ir 5 natas, gausime C E♭G, t. y. C-moll akordą. Akordai kuriami naudojant gamų modelius.

Akordų progresijos kuriamos remiantis nustatytais šių akordų natų ryšiais. Pavyzdžiui, įprastose akordų progresijose dažnai matysite I IV V akordų derinius. C tonacijoje tai yra mažoriniai C F G akordai.

Šie romėniškais skaitmenimis išvardyti akordų modeliai tinka bet kuriai tonacijai, ne tik C tonacijai. G-dur tonacijoje ryškiausi arba stipriai susieti akordai vis dar yra I V VI akordai, t. y. G-dur, D-dur ir C-dur. Vakarų muzikoje ši skambesio formulė naudojama be galo dažnai.

Pirmasis akordas kartais vadinamas tonika, penktasis akordas - dominante, o ketvirtasis akordas - subdominanta, pagal harmoninę svarbą gimtosios dainos tonacijos atžvilgiu. Dėl kokių nors priežasčių šie trys akordai tarpusavyje turi stiprią harmoniją, todėl jie puikiai tinka popmuzikos dainoms ir ne tik.

Kituose muzikos žanruose dainų autoriai gali sąmoningai vengti toninio akordo arba naudoti šį modelį, kad sąmoningai sukurtų įtampą visoje muzikinėje kompozicijoje. Tokiu būdu akordų kūrimas ir progresija yra toks pat kūrybinis pasirinkimas, kaip ir melodijos ar ritmo parinkimas muzikai.

Garso įrašai su tuo pačiu akordu gali įgauti visiškai skirtingas reikšmes. Svarbu nepamiršti, kad akordų progresija yra tik vienas iš komponentų, iš kurių susideda bendras dainos jausmas. Tereikia pažvelgti į dainų, kurias galima atlikti grojant gitara su C F G ir Am, dalį ir įvairovę:

8 bendri akordų sąskambiai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas muzikantas

Toliau pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių akordų sąskambių, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas muzikantas. Naudodamiesi šiomis akordų progresijomis galite groti daugumą šiuolaikinės muzikos.

I IV V

"I IV V" ar jo variacijos yra vienas iš dažniausių akordų sąskambių, su kuriais susidursite ne kartą rašydami. Taip pat rasite variantą su keturiais akordais I IV V I. Šią akordų progresiją galite išgirsti roko ir popmuzikos dainose, kurių pradžia siekia dar Chucko Berry'io Johnny B. Goode:

I V vi IV

Šis akordas ir nedidelės jo variacijos vis dar skamba Vakarų popmuzikoje. Nesvarbu, ar tai būtų Twenty One Pilots " Ride", ar Taylor Swift " All Too Well", galite tikėtis, kad šis akordų sąskambis jus išjudins:

12 taktų bliuzas

12 taktų bliuzas - tai progresija, kurioje sujungti I IV ir V akordai. Šioje progresijoje šie akordai kaitaliojami 12 taktų, kaip parodyta lentelėje:

12 barų bliuzo formulė

Šį progresą galite išgirsti tokiose dainose kaip "The White Stripes" " Ball and Biscuit " ir Džimio Hendrikso " Red House":

I ii iii IV

Nors ši sudėtingesnė akordų eiga nėra tokia populiari šiuolaikinėje roko ir popmuzikos muzikoje, ją vis dar galima išgirsti senesniuose hituose, pavyzdžiui, "The Beatles" dainoje " Here, There, and Everywhere " ir Billo Witherso dainoje " Lean On Me":

ii V I

Šis netipinis akordų eiliškumas dažnai sutinkamas džiazo įtakos turinčiose dainose. Ją galima išgirsti tokiose dainose kaip "Maroon 5" " Sunday Morning" ir Duke'o Ellingtono " Satin Doll":

I vi IV V

Nors šis akordas skamba rečiau nei kiti variantai, kuriuose naudojami I, IV ir V akordai, jį vis dar galima išgirsti tokiose dainose kaip Beno E. Kingo " Stand by Me" ir grupės "The Police" " Every Breath You Take":

vi IV I V

Ši netradicinė progresija pradedama mažoriniu akordu, tačiau skamba mažorinėje tonacijoje. C-dur tai būtų Am F C G. Pavyzdžiui, šią progresiją galima išgirsti tokiose dainose kaip Iggy Popo " The Passenger" arba Flo Ridos " Whistle":

Pachelbelio ir Kanono progresija

Šis akordų sąskambis, dar žinomas kaip I V vi iii, savo pavadinimą gavo dėl to, kad buvo naudojamas garsiajame Pačelbelio kanone. Šią progresiją galima išgirsti keliose dainose, įskaitant Maroon 5 dainą Memories:

Akordų progresijos yra slaptas bet kokio išskirtinio įrašo padažas. Puiki progresija yra bet kurios puikios dainos pagrindas, todėl verta suprasti, kaip ji veikia. Tikimės, kad šis vadovas padės jums lengviau išmokti visas populiariojoje muzikoje dažniausiai girdimas akordų progresijas! Mėgaukitės naudodami šias progresijas ir grodami kartu su mėgstamiausiomis dainomis.

Per kelias sekundes atgaivinkite savo dainas profesionalia meistriškumo kokybe!